Kultūra
Kodėl K-pop albumų yra tiek daug versijų
Pocabase komanda · · Skaitymo laikas: 3 min.
Tas pats albumas, išleidžiamas keturiomis, šešiomis ar aštuoniomis versijomis, pirmą kartą vis tiek nustebina. Pirmas skaitymas yra rinkodaros strategija, ir tai nėra klaidinga, tik nepilna. Versijų skaičius atsako į tris atskiras logikas, uždėtas viena ant kitos: kaip topas matuoja pardavimus, kaip iš anksto vykdoma gamyba riboja riziką ir kaip kolekcija auga laikui bėgant. Šių trijų supratimas paaiškina mechanizmą be reikalo išgalvoti istorijos viršuje.
Topas skaičiuoja egzempliorius, o ne žmones
Fiziniai topai, naudojami visoje pramonėje, skaičiuoja parduotus vienetus, o ne atskirus pirkėjus. Vienas fanas, nusipirkęs tris skirtingas to paties albumo versijas, pajudina bendrą sumą lygiai tiek pat, kiek trys žmonės, kiekvienas nusipirkęs po vieną. Ši metodo detalė tiesiogiai veikia redakcinę strategiją: versijų dauginimas kiekvienam pirkėjui suteikia teisėtą priežastį pirkti tą patį pavadinimą daugiau nei kartą, neatrodant kaip dublikatui.
Todėl papildomai versijai pateisinti nereikia kitokios muzikos. Pakanka kitokios pakuotės, fotoknygos ar photocard rinkinio, kad topas ją suskaičiuotų kaip atskirą pardavimo vienetą. Kataloge, kuriame yra 4 621 albumų ir 11 507 versijų, vien ši logika paaiškina didelę dalį skirtumo tarp tų dviejų skaičių.
Iš anksto vykdoma gamyba riboja riziką, o ne paklausą
Pirmosios versijos partijos gaminamos pagal užsakymus, gautus prieš išleidimą, o ne pagal paklausą, pastebėtą vėliau. Šis pramoninis pasirinkimas tiesiogiai veikia, kiek versijų siūloma: užuot lažinusis dėl vieno daikto, pagaminto dideliu tiražu, leidykla paskirsto riziką per kelis mažus tiražus, kuriuos kiekvieną galima atskirai koreguoti pagal gaunamus preorder.
Ši logika paaiškina, kodėl kai kurios versijos susietos su viena rinka, viena platforma ar vienu platintoju: kiekvienas pardavimo kanalas tampa savo gamybos serija su savo apimtimi, o ne rinkodaros etikete, užklijuota ant kitu atžvilgiu identiško daikto.
Kolekcionavimas pasirinkimą paverčia žaidimu
Kai egzistuoja kelios versijos, prie pirmųjų dviejų prisideda trečias mechanizmas: kolekcionavimas. Katalogas, kuriame PUREFLOW pt.1, atlikėjo LE SSERAFIM, turi 33 versijų, nebesielgia kaip paprasta produktų linija. Jis tampa tyrinėtinu rinkiniu, kuriame kiekviena versija turi savo vizualinę koncepciją, savo rodomus narius ir kartais savo priedų rinkinį.
Ši žaidimo dimensija nėra atsitiktinė pramonės ekonomikai: ji vienkartinį pirkinį paverčia pakartotinių sprendimų serija, kiekvieną vedamą kitos priežasties, mėgstamiausia koncepcija, rodomas narys, tikimasi priedo. Tada versijų skaičius nustoja būti vien atsakas į gamybos apribojimą ir tampa kalba, kuria kartu kalba leidykla ir fandomas.
Pagrindinės mintys
- Tas pats takelių sąrašas gali nešti kelis skirtingus kolekcionuojamus daiktus, nemeluojant apie turinį.
- Vizualinė koncepcija keičiasi nuo vienos versijos prie kitos, suteikdama kolekcininkui tikrą priežastį rinktis.
- Narių pateikimas taip pat skiriasi pagal versiją, pats savaime atrankos kriterijus.
Šios ekonomikos ribos
Šis mechanizmas turi aiškią ribą, kurią pats versijų gausumas gali paslėpti: versija, kuri nebuvo pakankamai užsakyta, beveik niekada nebegaminama iš naujo. Iš anksto vykdomos gamybos logika, ribojanti leidyklos riziką, dalį tos rizikos perkelia pirkėjui, kuris turi nuspręsti prieš pamatydamas baigtą daiktą. Versijų dauginimas todėl taip pat daugina galimybes praleisti vieną konkretų leidimą.
Dėl šios ribos išvis egzistuoja kolekcininko su kolekcininku rinka: ji po fakto perskirsto tai, ką iš anksto vykdoma gamyba griežtai suskaidė anksčiau. Išparduota versija grįžta į apyvartą tik per kitą pirkėją, niekada per naują gamybos seriją.
Kiekviena versija turi savo administracinį įrašą
Versija yra ne tik rinkodaros daiktas: ji taip pat turi savo EAN ir savo katalogo numerį, atskirai užregistruotus platintojo. Būtent ši administracinė egzistencija leidžia topui, parduotuvei ir atsargų sistemai atskirti dvi versijas, kurios kitu atžvilgiu turi tą patį takelių sąrašą. Be skirtingo identifikatoriaus nebūtų būdo atskirai sekti kiekvieno leidimo pardavimų ir nebūtų pagrindo juos skaičiuoti kaip atskirų vienetų.
Dėl to taip pat nutrauktos versijos tyliai niekada netampa kita: kiekvienas identifikatorius nustatomas gamybos metu ir vėliau nebesikeičia. Pirkėjas, lyginantis dvi labai panašias versijas, kartais besiskiriančias tik dėžutės spalva, iš tikrųjų žiūri į du daiktus, sekamus nepriklausomai nuo užsakymo iki galutinio skaičiavimo.
Ką iš to išsinešti
Albumo versijų skaičius nėra nei atsitiktinis, nei gryna rinkodara. Tai vieta, kur susitinka trys logikos ir stiprina viena kitą: skaičiavimo metodas, apdovanojantis kelis pirkimus, gamyba, paskirstanti riziką per mažus tiražus, ir kolekcionavimo kultūra, suteikianti tam pasirinkimui prasmę. Nė viena iš trijų viena viso paaiškinti negali, bet kartu jos paaiškina didžiąją dalį to, kas matoma parduotuvėje.
